Kas yra Introversija?
Beveik vienintelis intraversijos apibrėžimas yra energijos gavimas iš vienatvės. Tačiau yra daugiau įpročių ir savybių, kurios būdingos intravertams, pavyzdžiui:
- Rašykite žinutes, o ne skambinkite
- Labiau patinka dirbti savarankiškai nei komandoje
- Stebėti prieš bandant naują veiklą
- Reguliariai užsiimkite veikla, kuri reikalauja gilaus mąstymo ir susikaupimo
Introversija iš esmės nėra neigiama, ir manau, kad svarbu, kad tai būtų daugiau suvokiama ir būtų išsklaidytos paplitusios klaidingos nuomonės. Jei intravertas turi neigiamų savybių, tai labiau susiję su asmens įpročiais ar kitais asmenybės bruožais, o ne su intravertiškumu.
5 neteisingos prielaidos apie intravertus
- Intravertai nekenčia bendravimo.
- Intravertai yra drovūs.
- Intravertai yra niekšiški ir nepaklusnūs.
- Intravertai nori būti ekstravertai.
- Intravertai nemoka linksmintis.
1 mitas: intravertai nekenčia bendravimo
Intravertai labiau nei paprastas žmogus mėgsta vienatvę ir dažniausiai renkasi veiklą savarankiškai. Tačiau jie nenori likti vieni visą laiką –jie taip pat gali būti vieniši. Jie vis dar mėgsta ir trokšta socialinio bendravimo, ypač su žmonėmis, su kuriais jaučiasi patogiai.
Intravertai mėgsta ieškoti veiklos ir situacijų, kurios nebūtų per daug stimuliuojančios, ir jiems labiau patinka užmegzti artimus santykius su keliais žmonėmis, o ne palaikyti didelį socialinį ratą. Jie taip pat paprastai mano, kad pokalbiai vienas su vienu ir mažų grupių nustatymai yra geresni nei dideli socialiniai susibūrimai.
2 mitas: intravertai yra drovūs
Kai kurie intravertai yra drovūs, bet ne visi jie yra. Tiesą sakant, kai kurie ekstravertai gali būti drovūs. Introversija ir drovumas yra dvi atskiros sąvokos, o viena iš vienintelių panašių jų abiejų savybių yra ribota socialinė sąveika. Intravertai ir drovūs žmonės taip pat gali rinktis tylesnę, intymesnę aplinką.
Intravertai energijos semiasi būdami vieni, o praleidę daug laiko su žmonėmis, jie emociškai išsenka. Tyrimai rodo, kad intravertai yra jautresni aplinkos dirgikliams, todėl jiems reikia mažiau, kad jaustųsi patogiai. Tai gali pasireikšti keliais būdais, pavyzdžiui, mėgaujantis vienatve, būti priblokštam triukšmo ir minios, noru laikytis pažįstamos veiklos ir rutinos. Net ir turėdami tokias intravertiškas tendencijas, daugelis intravertų žino, kaip prireikus būti bendraujantys.
Kita vertus, drovumas labiau kyla iš baimės bendrauti su žmonėmis. Tai taip pat gali apimti socialinio nepritarimo baimę. Nepaisant to, drovūs žmonės dažniausiai vis tiek nori bendrauti su kitais. Jie tiesiog jaučiasi slopinami, todėl jiems sunku bendrauti su naujais žmonėmis ir kalbėti grupėse.
3 mitas: intravertai yra niekšiški ir nusiteikę
Kai kurie žmonės intravertų veiksmus interpretuoja kaip grubius, o priežastis, dėl kurios intravertai laikomi grubiais ar net erzinančiais, gali būti ta, kad jie nerodo emocijų taip dažnai, kaip tai daro ekstravertai. Tai tiesa intravertams paprastai sunku, kokius žodžius vartoti, kad išreikštų save. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad intravertai yra nedraugiški. Jų smegenys informaciją apdoroja kitaip nei ekstravertų smegenys, o intravertai kartais mieliau perteikia savo mintis, jausmus ir emocijas artimiems žmonėms.
Intravertai gali kovoti su žodžių paieška, nes taip yra labiau linkę kruopščiai apdoroti informaciją ir atspindėti viduje. Tarp intravertų žmonių išorinio pasaulio dirgikliai keliauja ilgesniu keliu smegenyse, ir tai informacija praeina per įvairius smegenų regionus, susijusius su emocine mintimi, kalbos gamyba, sprendimų priėmimu ir atmintis. Kadangi ši informacija keliauja ilgiau, intravertams reikia ilgiau veikti ir reaguoti.
Taip pat dėl to daugeliui intravertų lengviau save išreikšti rašydami. Rašymas leidžia jiems geriau suprasti, kaip jie galvoja ir jaučiasi, nes tai daug lėtesnis procesas nei kalbėjimas. Kita vertus, ekstravertų smegenys informaciją gauna trumpu keliu, kuris eina per smegenų sritis, kurios apdoroja lytėjimą, skonį, garsą ir regėjimą.
Mūsų kultūra padarė dorybę gyventi tik kaip ekstravertams. Atgrasėme nuo vidinės kelionės, centro ieškojimo. Taigi mes praradome savo centrą ir turime jį rasti iš naujo.
– Anaisa Nin
4 mitas: intravertai nori būti ekstravertai
Intravertai gyvena labai ekstravertiškame pasaulyje, todėl galiu suprasti, kodėl toks jausmas egzistuoja. Dažnai pirmenybė teikiama ekstraversijai, dėl kurios intravertai gali pasijusti tarsi ne vietoje. Bet sakydami, kad jie nori būti ekstravertais yra šiek tiek neteisinga, nes tai reiškia, kad intravertus reikia „pataisyti“. „Pataisymas“ reiškia, kad kažkas sugedo, o intraversija nėra bruožas, kurį reikia „taisyti“.
Introversija yra normalu ir sveika, o dauguma intravertų mėgsta pasisemti energijos būdami vieni. Per jėgą atimant iš jų laiką vieniems gali atsirasti neigiamų padarinių, tokių kaip emocinis išsekimas, sumažėjęs produktyvumas ir koncentracijos problemos. Kai jie bendrauja, jie gali elgtis ekstravertiškai su tam tikru žmonių skaičiumi, tačiau tai nedaro jų ekstravertais. Tai tiesiog reiškia, kad jie nori saikingai bendrauti.
5 mitas: intravertai nežino, kaip linksmintis
Šis mitas man keistas. Kol intravertai nekenkia nei savęs, nei kitų, jų požiūris į linksmybes neturėtų būti svarbus. Egzistuoja įvairūs gyvenimo būdai, o tai, kas smagu vienam, kitam gali būti neįdomu.
Intravertui gali patikti dirbti namuose, o ekstravertui – leisti laiką su draugais keletą valandų per dieną. Intravertą gali erzinti mintis apie eiti į didelį vakarėlį, o ekstravertas gali išsigąsti po to, kai daugiau nei savaitę nebendrauja su draugais. Visa tai yra puiku, o tai, kaip žmogus nusprendžia linksmintis, nenusipelno gėdos.
Introversija nesuprasta
Intravertai kartais turi neigiamą reputaciją visuomenėje, tačiau intravertų vienatvės poreikis nėra blogas. Kai žmonės bandys suprasti intravertiškumą, daugelis supras, kokie kūrybingi ir įžvalgūs gali būti intravertai.
Šis turinys yra tikslus ir teisingas, kiek autoriaus žiniomis, ir nėra skirtas pakeisti formalius ir individualius kvalifikuoto specialisto patarimus.
© 2022 Charlene H