Įvadas į esminius muzikos komponentus

Nereikia būti muzikantu, kad suprastum pagrindinius muzikos elementus. Visiems, kurie vertina muziką, bus naudinga išmokti atpažinti muzikos elementus. Muzika gali būti švelni arba garsi, lėta arba greita, reguliari arba netaisyklinga – visa tai rodo, kad atlikėjas interpretuoja kompozicijos elementus ar parametrus.

Žymiausi muzikos teoretikai skiriasi dėl to, kiek muzikos elementų yra: kai kurie sako, kad jų yra tik keturi ar penki, o kiti tvirtina, kad jų yra net devyni ar 10. Žinodami visuotinai priimtus elementus, galite suprasti pagrindinius muzikos komponentus.

Beat ir Metras

A mušti yra tai, kas suteikia muzikai jos ritminį modelį; jis gali būti reguliarus arba nereguliarus. Beats yra sugrupuoti į vieną taktą; natos ir pauzės atitinka tam tikrą taktų skaičių. Metras reiškia ritminius modelius, sukurtus sugrupuojant stiprius ir silpnus ritmus. Metras gali būti dvipusis (du taktai takte), trigubas (trys taktai takte), keturkampis (keturi taktai takte) ir pan.

Dinamika

Dinamika

reiškia spektaklio apimtį. Rašytose kompozicijose dinamika nurodoma santrumpos arba simboliais, kurie reiškia, kokiu intensyvumu nata ar ištrauka turi būti grojama ar dainuojama. Jie gali būti naudojami kaip skyrybos ženklai sakinyje, norint nurodyti tikslius kirčiavimo momentus. Dinamika yra kilusi iš italų kalbos. Perskaitykite balą ir pamatysite tokius žodžius kaip pianissimo naudojamas labai minkštam praėjimui nurodyti ir fortissimo pavyzdžiui, kad būtų nurodyta labai garsi sekcija.

Harmonija

Harmonija yra tai, ką girdite, kai vienu metu grojamos dvi ar daugiau natų ar akordų. Harmonija palaiko melodiją ir suteikia jai tekstūros. Harmoniniai akordai gali būti apibūdinti kaip mažorai, minoriniai, papildyti arba sumažinti, atsižvelgiant į kartu grojamas natas. Pavyzdžiui, kirpyklų kvartete vienas žmogus dainuos melodiją. Harmoniją suteikia dar trys – tenoras, bosas ir baritonas, dainuojantys nemokamus natų derinius – tobulu tonu vienas su kitu.

Melodija

Melodija yra visa apimanti melodija, sukurta grojant natų eilę arba seriją, kuriai įtakos turi aukštis ir ritmas. Kūrinyje gali būti viena melodija, kuri skamba vieną kartą, arba gali būti kelios melodijos, išdėstytos eilėraščio choro forma, kaip galima rasti rokenrole. Klasikinėje muzikoje melodija dažniausiai kartojama kaip pasikartojanti muzikinė tema, kuri kinta kūrinio eigoje.

Pikis

Garso aukštis priklauso nuo vibracijos dažnio ir vibruojančio objekto dydžio. Kuo lėtesnė vibracija ir kuo didesnis vibruojantis objektas, tuo žemesnis aukštis; kuo greitesnė vibracija ir kuo mažesnis vibruojantis objektas, tuo aukštesnis aukštis. Pavyzdžiui, kontraboso aukštis yra žemesnis nei smuiko, nes kontrabosas turi ilgesnes stygas. Aukštis gali būti apibrėžtas, lengvai atpažįstamas (kaip ir fortepijonas, kur kiekvienai natai yra raktas), arba neapibrėžta, reiškianti aukštį sunku atskirti (kaip naudojant mušamąjį instrumentą, pvz., cimbolus).

Ritmas

Ritmas gali būti apibrėžiamas kaip garsų išdėstymas laike ir ritmas muzikoje. Rogeris Kamienas savo knygojeMuzika: įvertinimas“ apibrėžia ritmą kaip „ypatingą natų ilgio išdėstymą muzikos kūrinyje." Ritmas formuojamas metrais; jame yra tam tikrų elementų, tokių kaip ritmas ir tempas.

Tempas

Tempas nurodo muzikos kūrinio grojimo greitį. Kūriniuose kūrinio tempas nurodomas itališku žodžiu partitūros pradžioje. Largo apibūdina labai lėtą, vangų tempą (pagalvokite apie ramų ežerą), tuo tarpu moderato rodo vidutinį tempą ir presto labai greitas. Tempas taip pat gali būti naudojamas norint nurodyti akcentą. RitenutoPavyzdžiui, liepia muzikantams staiga sulėtinti tempą.

Tekstūra

Muzikinė tekstūra nurodo kompozicijoje naudojamų sluoksnių skaičių ir tipą bei tai, kaip šie sluoksniai yra susiję. Tekstūra gali būti monofoninė (viena melodinė eilutė), polifoninis (dvi ar daugiau melodinių eilučių) ir homofoninė (pagrindinė melodija lydima akordų).

Tembras

Taip pat žinomas kaip tono spalva, tembras nurodo garso kokybę, kuri išskiria vieną balsas arba instrumentas iš kito. Priklausomai nuo technikos, jis gali būti nuo blankaus iki sodrus ir nuo tamsaus iki šviesaus. Pavyzdžiui, klarnetas, grojantis aukštesnio tempo melodiją nuo vidurio iki viršutinio registro, gali būti apibūdinamas kaip ryškus tembras. Tas pats instrumentas, lėtai grojantis monotonu žemiausiame registre, gali būti apibūdinamas kaip nuobodus tembras.

Pagrindiniai muzikiniai terminai

Čia pateikiami anksčiau aprašytų pagrindinių muzikos elementų miniatiūrų aprašymai.

Elementas	Apibrėžimas	Charakteristikos
Mušti	Suteikia muzikai ritminį modelį	Sumušimas gali būti reguliarus arba nereguliarus.
Metras	Ritminiai modeliai, sukurti sugrupuojant stiprius ir silpnus ritmus	Metras gali būti dviejų ar daugiau taktų.
Dinamika	Spektaklio apimtis	Kaip ir skyrybos ženklai, dinamikos santrumpos ir simboliai nurodo akcentavimo momentus.
Harmonija	Garsas, atsirandantis, kai vienu metu grojamos dvi ar daugiau natų	Harmonija palaiko melodiją ir suteikia jai tekstūros.
Melodija	Visa apimanti melodija, sukurta grojant natų eilę arba seriją	Kūrinys gali turėti vieną arba kelias melodijas.
Pikis	Garsas, pagrįstas vibracijos dažniu ir vibruojančių objektų dydžiu	Kuo lėtesnė vibracija ir kuo didesnis vibruojantis objektas, tuo aukštis bus žemesnis ir atvirkščiai.
Ritmas	Garsų modelis arba išdėstymas laike ir ritmai muzikoje	Ritmas formuojamas metrais ir turi tokius elementus kaip ritmas ir tempas.
Tempas	Greitis, kuriuo grojamas muzikos kūrinys	Tempas nurodomas itališku žodžiu partitūros pradžioje, pvz Largo lėtam arba presto labai greitai.
Tekstūra	Kompozicijoje naudojamų sluoksnių skaičius ir tipai	Tekstūra gali būti viena eilutė, dvi ar daugiau eilučių arba pagrindinė melodija kartu su akordais.
Tembras	Garso kokybė, išskirianti vieną balsą ar instrumentą nuo kito	Tembras gali būti nuo blankaus iki sodrus ir nuo tamsaus iki šviesaus.