Muzikos atlikime ir notacijose žodis „tonas“ gali reikšti daugybę skirtingų dalykų, apimančių pažodinę ir konceptualią terminiją. Kai kurie bendri tono apibrėžimai:
- Muzikinis garsas
- A visas žingsnis — intervalas, lygus dviem pustonius (arba pusžingsniai)
- Garso kokybė arba pobūdis
Kai tonas nurodo aukštį
Vakarų muzikoje pastovus garsas gali būti vadinamas muzikiniu tonu. Toną dažniausiai apibūdina jo aukštis, pvz., „A“ arba „C“, tačiau jis taip pat apima tembrą (garso kokybę), trukmę ir net intensyvumą (garso dinamiką). Daugelyje muzikos formų skirtingi tonai keičiami moduliacija arba vibracija.
Pavyzdžiui, jei smuikininkas groja „E“ ir natą prideda vibrato, tai nebėra grynas tonas. Dabar jame yra mažų moduliacijų, kurios gali ne tik sušildyti garsą, bet ir pakeisti jo aukštį. Grynas tonas turi sinusinę bangos formą, kuri yra tolygių ir pasikartojančių virpesių modelis. Gautas garsas yra labai tolygus ir pastovus.
Tonas kaip muzikos intervalas
Kadangi tonas dažnai reiškia muzikos aukštį, jis taip pat gali būti paverstas muzikos žingsneliais. Visas žingsnis susideda iš dviejų pusės žingsnių. Pavyzdžiui, nuo C iki D yra visas žingsnis, bet nuo C iki C aštrumo ir C aštrumo iki D yra du pusės žingsniai. Tai taip pat gali būti vadinama „tonais“ arba „pustoniu“. Pustonis iš esmės yra pusė tono arba pusės žingsnio.
Tonas ir garso kokybė
Tonas taip pat gali reikšti unikalų skirtumą tarp to paties instrumento balsų ir balso spalvos ar nuotaikos (nepainioti su tembru). Skirtinguose instrumentuose ir vokalinėje muzikoje tonas gali būti išreikštas įvairiais būdais. Pavyzdžiui, fortepijonui subtilus tonas kontrastuos su aštriu ir siaubingu tonu, kuris įmanomas dėl techninių fortepijono atlikimo aspektų.
Dainininkė gali keisti savo toną, keisdama savo balso kokybę ir kartais padarydama jį švelnų ir švelnų, o kartais – švelnų. Daugeliui muzikantų gebėjimas keisti ir manipuliuoti savo tonu yra įspūdingas įgūdis, kuris ateina su praktika ir techniniais įgūdžiais.
