Paprasčiausiai propaganda yra šališka arba klaidinanti informacija, platinama per tam tikras žiniasklaidos priemones, siekiant propaguoti politinę darbotvarkę ar požiūrį. Propaganda yra sąmoningai neobjektyvi ir paprastai yra didesnės psichologinės kampanijos, kuria siekiama paveikti žmones, kad jie susidarytų konkrečią nuomonę, dalis. Tai gali apimti atvirą melą arba subtilesnę dezinformaciją ir cenzūrą.
Kaip veikia propaganda
Propaganda veikia pasitelkdama emocijas per vaizdus, šūkiai, ir atrankinis informacijos naudojimas arba faktų kontrolė ir cenzūra. Tai ypač aktualu, jei propagandą naudoja vyriausybė, kuri cenzūruoja žiniasklaidą, arba ta, kuriai priklauso ir valdo žiniasklaidos priemones, kaip buvo buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Skirtumas tarp propagandos ir gandų yra tas, kad propaganda slypi už jos intencijų, dažniausiai su organizuota, finansuojama kampanija.
Šiuolaikinė politinė reklama, ypač atakos, kurianti neigiamą įspūdį apie kandidatą, gali kristi propagandos kategorijai, nors tokie skelbimai paprastai laikomi mažiau baisiais nei valstybės remiami propaganda.
Įžymūs propagandos pavyzdžiai
Ryškiausi propagandos pavyzdžiai įvyksta per karus, kai vyriausybės bando suburti savo žmones prieš bendrą priešą. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus dažnai buvo naudojami plakatai, kuriuose priešas buvo vaizduojamas kaip blogis.
Ši technika buvo laikoma svarbia ne tik siekiant laimėti visuomenės nuomonę, bet ir įtikinti karius kovoti dažnai kruvinose kovose. Vis dar diskutuotina, ar tokia propaganda turėjo ilgalaikį neigiamą poveikį. Abiejuose pasauliniuose karuose priešams buvo suteikiamos menkinančios pravardės, plakatuose buvo matyti japonų ir vokiečių kariai, primenantys žiurkes ar pabaisas.
Šaltojo karo metu tiek Sovietų Sąjunga, tiek JAV naudojo propagandą viena prieš kitą, siekdamos įtikinti savo piliečius, taip pat ir kitų šalių piliečius, kas teisus. Fidelio Castro Kuboje propaganda buvo įprasta, nes jis telkė kubiečius priimti komunizmą.
Nevyriausybinis propagandos naudojimas
Ne visada valstybė ar institucija naudoja propagandą. Korporacijos, ne pelno organizacijos ir politinės kampanijos naudos metodus, labai panašius į propagandą, kad paveiktų akcijų kainas ar rinkos sąlygas, patobulinti teisės aktą arba priversti konkurentą atrodyti prastai.
Tai gali būti taip paprasta, kaip sklindantis gandas apie konkuruojančią įmonę arba užsiminė apie kokį nors politinio kandidato nusižengimą. Net jei informacija yra netikra, jei naujienų kanalas pasigirsta gandų ir pradeda užduoti klausimus, gali būti sunku paneigti tai.
Jei vadovas ar politikas, ypač prezidentas, pateikia klaidinančią ar neigiamą pastabą apie įmonę ar asmenį, tai taip pat gali pakreipti visuomenės nuomonę tam tikra linkme.
Propaganda ir netikros naujienos
Propaganda įgavo visiškai naują posūkį, kai atsirado vadinamųjų netikrų naujienų svetainių. Leidėjai, siekiantys pajamų iš reklamos per puslapių peržiūras, sukurs klaidinančius arba visiškai neteisingus „naujienų“ straipsnius su sensacingomis ar prieštaringomis antraštėmis. Kai šie straipsniai pradeda cirkuliuoti socialinės žiniasklaidos platformose, gali būti labai sunku juos patikrinti ar paneigti.
